Dar tada, kai gyvenau
Drugelio kokone,
Prisimenu laisvės troškulį.
Naktimis vis norėjosi pamatyti
Ar žvaigždės daugiabriaunės.
Dar tada, virš kokono esant dienai,
Tankėdavo širdies dūžiai,
Ir ritmingai banguodavo                                   
Kraujo kūneliai, plaukdami
Kraujagyslių labirintais.
Žinojau ir laukiau – ateis diena,
Atverdama kelią
Į naują Gyvenimą…
- - -
Po išsilaisvinimo…
       Negaliu patikėti
                    kaip viskas laikina.