Santrauka:
auklėju savo sielą ;-)))
Aš kartais keikiu savo sielą,
Vėl užsimaniusią mylėti.
Jau per vėlu, tau, mano miela,
Geriau sustingti ir tylėti.
Bet siela vis manęs neklauso,
Ji kužda norinti svajoti.
Užduočiau jai gerai per ausį,
Kad imtų logiškai galvoti.
Tačiau nerimsta maištingoji,
Ji kliedi trokštanti kentėti.
Matyt, greičiau patiesiu kojas,
Nei sugebėsiu
Sielą nugalėti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-09-07 12:41:58
Hi hi hi... Čia kaip tik apie mane :)))))
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-08-31 20:19:46
Matyt, greičiau patiesiu kojas,
Nei sugebėsiu
Nemylėti. > taip susiveda visas eiliukas į lengvą saviironiją... Ir tai yra gerai :)))
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2006-08-31 11:14:32
Klajūnės siela - tikra klajūnė nerimastinga. Įkvepia ir kurti, ir mylėti. Kaip visada - linksmai nuteikiantis.