Jauti, kaip krenta, lapai krenta
Ant tavo veido ir vandens?
Ir tau galbūt pasivaidens,
Kad tas vanduo neturi kranto.
Tu nebijok – ruduo atėjęs
Tik nerimą širdy pasėjo,
Nes purto šaltas šiaurės vėjas
Medžius: klevus, kaštonus, uosius...
Prieik arčiau ir aš paguosiu,
Priglausiu ir padovanosiu
Tau vasarą, kuri gyvens
Mažoj saloj ant žalio kranto.
Tačiau jo niekas nesuranda –
Aplink be galo daug vandens...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-01-07 11:17:38
Žiemą brendam ne per sniegą...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-01-06 19:17:07
Puiku!
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2014-01-06 17:14:26
liuks
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-01-06 14:46:34
/Jauti, kaip krenta, lapai krenta/ Ant tavo veido ir vandens?/ - nuo pirmų žodžių įsupa, užliūliuoja...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2014-01-06 13:39:35
sušlapt nenauja ir išdžiūti
visom erdvėm linkiu
tau būti
ir kaip lietums pritinka
kartais nurimti -
tegu sninga
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-01-06 10:55:08
Esate lyrikos meistras. Įdomi rimavimo schema, gražiai tekstą persmelkia užuomina apie vasarą - kaip šviesos ir šilumos blyksnis. Visada su pasigardžiavimu skaitau.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-06 00:19:45
Sklandi lyrika. Keista (gaila), kad žiemą nėra žiemos... Tokia lietinga realybė. :)