Anksti prisėlino rudens kuprotas vakaras...
Duris rakinsiu, juk žinau – vien vėjas belsis.
Užklydo sielon pilkas graudulys bebalsis,
Tarsi anų dienų piemens botago genamas...
Kaip gaila – niekas negrąžina to pavasario,
Ir šitiek metų toks nėsyk nesikartojo!
O liūdesys neprašomas širdin ropoja –
Kas vogė laiką buvusį, jau gviešias esamo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-01-05 20:34:09
Nieko nereikia keisti, tik autorė geriausiai moka pagauti mintį ir žino, kas ir kaip reikalinga. Man patiko mintis, emocija, gaubtinis rimavimo būdas, kuris yra ne toks dažnas ir viskas taip gražu.Pagarba.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-01-04 18:04:09
Gražūs tie gaubiamieji. Tonacija įtikino rudenėjimu (šį kartą – juk tokia net žiema!).
Vartotojas (-a): Lacrima
Sukurta: 2014-01-04 17:34:13
Nuplaukė, nubangavo ir nugulė į širdį...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-01-04 16:30:41
O man įkrito. Priglausiu.