Tai tu esi it sapnas, mano sopanti Tėvyne,
Plytėjusi tirštuos tirštuos rūkuos.
Ir kas tave nuo šiaurės vėjų gynė?
Ir kas tave taip klystančią užstos?
Gana tamsos, gana nakties, šešėlių siausmo,
Sudėk mane iš spindulių, iš žaibo, kibirkšties
Ir dar bandyk prakalbint tyrą jausmą,
Tegu širdis, nors nebyli, kalbės.
Ne vien tik klystantys iš nuolankumo semia
Žodžius, kur beldžiasi tavin,
Tegu nušvis skliautai juodai juodai sutemę,
Tegu rūstybė taikoje nurims.
Ar grįš namo paklydę tavo sūnūs?
Ar dukterys vėl gintaro kasas supins?
Ar gali būti taip, kaip tiktai rojuj būna -
Vėl žemėj santarvė kaip saulė gims?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-01-01 10:38:48
O, kad taip būtų...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-12-31 17:15:39
Meilės ir eilėraščių Tėvynei niekados nebus per daug.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2013-12-31 16:33:29
Kas rojų mato iškuoptuos namuos,
kas - butelių išgertam kieky...
O man tai rojus Lietuvoj!
Kodėl, jaunime, JĄ palieki?
Dabar kapitalizmas, o ne patriotizmas.
Pinigai ir valdžia naujo rojaus pradžia:))
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-12-31 14:30:43
apie tokią svajonių šalį prieš pustūkstantį metų rašė Tomas Moras (Utopija), bet jam blogai baigėsi - karalius čykšt per sprandą. Nors kai kas sako, kad reikia labai norėti (ypač per N.metus) ir svajonės išsipildys...Bet tada reikia būti vaiku (suvaikėti).
Vartotojas (-a): Niekada
Sukurta: 2013-12-31 12:00:18
Paprastai nemėgstu patriotinių eilėraščių - jie būna kažkokie perspausti ir nenatūralūs. Bet jūsiškis man -išimtis. Labai patiko :)