Santrauka:
Naujametis padrąsinimas visoms nerimstančioms širdims.
Nurimk, širdie, užeks save kankinti.
Kam plaktis vejy, kristi lietumi?
Tamsos nereiškia šviesos užgesintos –
Taip daug lengviau gėrėtis naktimi.
Į juodą maršką žvaigždės susegiotos –
Paliest gali ranka, arti visai!
Jei sugadint jų darną nebijotum,
Nusėstų aukso dulkėmis sapnai.
Nepeik likimo ir neskubink laiko –
Netuščias niekad virš galvos dangus.
Raikyti debesis – svajonės paikos,
Jei šiandien dar bijai ištiest sparnus.
Jei pirštai žemės krašto įsikibę
Lyg pažado, lyg atmino brangaus.
Gebėjime paleist yra stiprybė,
Tyloj išgirst atsakymus – ne klaust.
Pažvelk į viską kaip į menką kliūtį
Ir kilki ten, kur šitaip nori būti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-12-31 12:25:16
Skaitydama Jūsų posmus jaučiu esant net kažkokį dialogą ar su skaitytoju, ar su rašančiuoju - tai pakeri ne tik vaizdumu, iškalba, įtaigumu, bet ir tuo, kad nebesijaučiam vieniši. Miela ir gyva...