Atskrido sniegenos į mano mažą vyšnią,
Tik vyšnių tai nėra, seniai strazdai nuskynė,
Kai ryto pievose palikdavom po brydę
Ir aikčiojom balsu, kad vėlei liepos žydi.
Ir sniego dar nėra. Pilkas dangus, o žemėj
Lopeliais bėga pavargusi žolė,
Turėtų būti gruodis, tik jis atgal vis gręžias,
Kur lapkrity žydėjo rudenio gėlė.
Bet gal tai pranašai, kad jau prabudo
Kažkur ten šiaurėje aptingusi žiema?
Gilias pusnis rident per žemę turi,
Todėl užtruko sniegą maldama.
Atskrido sniegenos, pilka šaka sušvito,
Tiesa, ne žiedu — dar tik paukšteliu.
Ar tiktai ne dėl jų šaltis ir vėl nuklydo,
Išgąsdintas liepsnelių raudonų?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-12-30 12:36:22
/Ar tiktai ne dėl jų šaltukas vėl nuklydo, / Išgąsdintas liepsnelių raudonų?/ - Darnos nebėra nei žmonių pasaulyje, nei gamtoje. Jūs, kaip visada, pataikote į visas gyvenimo aktualijas, vaizdžiai, gyvai, įtaigiai.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-12-30 12:07:45
Manau, kad ne dėl sniegenų šaltis kažkur kitur nuklydo, o išgąsdintas žmogaus. Aplink daug susiraukusių ir verkšlenančių, tai ką jam čia veikt?.. O ir kam ta žiema? Bus čia greit atogrąžos - gyvensime šiltai ir gražiai, kaip negrai (ir su jais), gulėsim išvertę bambas ir žiūrėsim į palmes, laukdami kol nukris bananas... Šypt. O eilėraštis patiko. Gerų Metų.