Atskrido sniegenos į mano mažą vyšnią,
Tik vyšnių tai nėra, seniai strazdai nuskynė,
Kai ryto pievose palikdavom po brydę
Ir aikčiojom balsu, kad vėlei liepos žydi.
 
Ir sniego dar nėra. Pilkas dangus, o žemėj
Lopeliais bėga pavargusi žolė,
Turėtų būti gruodis, tik jis atgal vis gręžias,
Kur lapkrity žydėjo rudenio gėlė.
 
Bet gal tai pranašai, kad jau prabudo
Kažkur ten šiaurėje aptingusi žiema?
Gilias pusnis rident per žemę turi,
Todėl užtruko sniegą maldama.
 
Atskrido sniegenos, pilka šaka sušvito,
Tiesa, ne žiedu — dar tik paukšteliu.
Ar tiktai ne dėl jų šaltis ir vėl nuklydo,
Išgąsdintas liepsnelių raudonų?