Pasimelsiu savaip į čiulbėjimą miegančio miško,
Į bangas nesukaustytas gruodžio šaltuoju ledu,
Pasimelsiu kasdien padėkodama tyliai už viską,
O labiausiai už tai, kad manajam kely esi tu.
Pasimelsiu savaip už man duotą gyvenimo kelią,
Už dienas ir naktis, ir už meilę, kuri be krantų.
Ir kalbėsiu aš tau paprastai – širdimi – Visagali,
Nes dabar aš save ir tave jau geriau suprantu.
Pasimelsiu savaip į spalvom vakarėjantį dangų,
Už draugus ir už priešus, už tuos, kurie niekad negrįš,
Už tą mirksnį kiekvieną išbūtąjį – tikrą ir brangų,
Ir už tai, kad pavasarį skelbs po žiemos vyturys.
Pasimelsiu savaip...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2014-01-14 18:05:15
Labai patiko. Pilnas nuoširdumo ir dėkingumo, jautrus...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-12-26 21:42:44
Labai patiko mintis „pasimelsiu savaip“. O kūrinys jausmingas, kupinas dėkingumo už viską...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2013-12-26 20:38:06
:))