pametus protą dykumos vėjyj...

Santrauka:
jausk!
Kažkur ragautas jausmas
Nakties pagautas skausmas
Neapkabintas kūnas tyras
Ir pirštas virpinantis lyrą

Mirtis bepročio laisvėn pamesta
Lūpomis ašaros druska paliesta
Violetas dangaus begalybės
Ir vanilinės dykumos platybės

Iš aukšto žiūrintis nakties valdovas
Jūros bangose paskendęs povas
Tuščias taškas dangaus platybėj
Ir kūdikis žaidžiantis tuštybėj

Žaliomis pluksnomis apaugusi gyvatė
Horizonte žydros akys vos ją matė
Paskutinės mano parašytos eilės
Nes egzistavimas jau baigės

Beprotybės pirštais glamonėjamas kūnas
Vėl bus tarp beprotnamio sienų įgrūstas
Ar aplankysi mane begalybėj?..
Ar pasiduosi savajai tuštybei

Nes kas rytą aš šauksiuosi skausmo
Kad neuždusčiau nuo nebūties jausmo
Žinau jau paukščiai vaikščioja žame
žinau ateis jie šįryt ir pas mane....
ich_liebe_dich

2005-04-26 12:41:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Tina Rein

Sukurta: 2005-04-29 09:05:06

Tiek daug prirašei, bet taip ir nesupratau, ką norėjai pasakyti...

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2005-04-28 07:06:12

daugiau optimizmo, liebe ich liebe dich. Turi gerą fantaziją, valdai žodį, tik šviesesnio vėjelio trūksta. To ir palinkėsiu. Yra labai gražių vaizdinių. Įsiklausyk į Vakarės kritiką, kuri kurianti, ne griaunanti. ;-) Sėkmiuko kūryboje , liebe ...