Prisimink

Santrauka:
Padėjau ant stalo dvi plotkeles, šalia jų pastačiau uždegtą žvakę ir parašiau šituos žodžius. Tiesą sakant, net netaisiau - tegul būna tai, ką galvojau tuo metu...
Menu visus: išėjusius, negrįžusius
Ir nesvarbu, kad baigė degti šviesos kažkada –
Ištirpo žvakės, bet ant vaško išsilydžiusio
Atspaudė basas angelas pėdas.
 
Ir tos plotkelės, kurių nelaužia niekas –
Lyg veidrodžiai prabėgusių dienų...
Už užvertų langinių krenta sniegas,
Bet snaigės tupiasi ant linijų delnų,
 
Ištirpsta – ašarom pavirsta – skauda.
Žinau kodėl – juk jų nėra šalia.
Prisiglaudžiu mintim prie tų, kur glaudė –
Šviesu ir lengva tampa Kūčių vakare
 
Ir nebėra langų, langinių – balta balta,
Atspindi žemė šypsenas žvaigždžių.
Nutūpia ant peties man angelas prikeltas,
Sušnibžda švelniai, tyliai, aš girdžiu:
 
Tu prisimink visus – išėjusius, negrįžusius...
 
kaip lietus

2013-12-25 01:00:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2013-12-26 20:44:42

Visų prisiminimai būna panašūs,
bet ne kiekvienas sugebam sudėt
juos į eilėraštį :))
 

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2013-12-26 19:24:09

prisiminiau visus visus

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2013-12-25 20:43:20

pirmas eilerastis svetaineje, kurį girdziu

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2013-12-25 14:25:31

Nuoširdu. Nors... girdėjau žodį kalėdaičiai. Bet, ar daug kas taip vadina? Laimės ir  ramybės.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-12-25 12:57:31

Skaičiau ir nuriedėjo ašara. Prisiminiau visus, kurių netekau, bet jie su manimi visą laiką širdyje. Būkit laimingas ir kad ant Jūsų stalo būtų ne dvi plotkelės...

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2013-12-25 11:27:51

Svarbiausia, kad širdyje ir mintyse lieka.