Rasokit, dangūs

„Rasokit, dangūs"... — gaudė dar ilgai.
Namolio bridome snieguotą rytą...
Atstūmėm girgždančias velkes. Ir štai —
Džiaugsmingai gruodyje veidai nušvito!

Sugrubę rankos įdegė pliauskas.
Ugniniai šuoliai šilumą greit skleidė.
Marijos garbei plaukusi giesmė
Atsiliepė širdyse nuolankumo aidu.

R u d e n ė
2013 12 16
 
Rudenė

2013-12-18 17:41:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...