Rasokit, dangūs
„Rasokit, dangūs"... — gaudė dar ilgai.
Namolio bridome snieguotą rytą...
Atstūmėm girgždančias velkes. Ir štai —
Džiaugsmingai gruodyje veidai nušvito!
Sugrubę rankos įdegė pliauskas.
Ugniniai šuoliai šilumą greit skleidė.
Marijos garbei plaukusi giesmė
Atsiliepė širdyse nuolankumo aidu.
R u d e n ė
2013 12 16