Santrauka:
Tiesą sakant, Nilsas Boras taip gal ir nesakė, bet jis nagrinėjo atomo struktūrą, jo idėja yra apie branduolį skriejantys elektronai, žodžiu, smulkinosi iki begalybės.
Lakštutė trelėmis supjausto naktį,
Putoja ievos lyg gira.
Šią naktį norisi visai apakti –
Aš laukiu, bet tavęs nėra.
Yra pavasaris, pražydę sodai,
Mėnulio pusplikė galva.
Bet meilės tyruos kalą ešafotą
Ir budelis paragina: „Eiva...“
Vis dar svaigstu ir gurkšniais ryju orą,
Tegirdi Dievas – jį meldžiu...
O gal teisybę sakė Nilsas Boras,
Kad obuolys nukrinta po medžiu
Ir išsitaško, jei per daug sunokęs,
Po atomą, po kvantą ar smulkiau?
Bjauri lakštutė – suokia, suokia,
O man nuo to tik dar sunkiau...
Einu namo – jaučiuos išsekęs,
Galbūt apgirtęs – ievos lyg gira...
.........................................................
Miegojo saldžiai mano mėlynakė
Tą naktį, kada jos nėra.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-12-20 10:36:49
Daugiau liūdnai čia ir apakusiai lyriškai, vaizdžiai
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2013-12-19 21:36:58
Nuostabu,kaip visada...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-12-18 21:16:51
Yra pavasaris, pražydę sodai,
Mėnulio pusplikė galva.
Perskaičiau ir... šviesu patapo. :)))
Pas tave visada įdomu.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2013-12-18 20:03:14
gražu...
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2013-12-18 19:47:46
Oho, geras eilėraštis, ach ta mėlinakė sukėlė visą gamą jausmų, tokios tos moteriškės :)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2013-12-18 17:21:40
/putojo ievos lyg gira/
:))
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-12-18 15:07:33
Vaizdingas gamtos jutimas, aistra ir truputis ironijos - puikus kokteilis.
Vartotojas (-a): Soledada
Sukurta: 2013-12-18 13:14:44
Jūsų kūrinys genialus.