Jei dar gali pabūk.
Sustok...
Juk net naktis mane atstūmė.
Tik nieko nesakyk.
Net nealsuok.
Tiesiog palik man savo kūną.
Ir dar šiek tiek vilčių...
Prašau.
Žinau, kaip viskas susipynė.
Gal saulė jau daugiau nešvis.
Neauš.
Tad pasisupk žvaigždžių sūpynėj.
Tai – tik svaja,
Kurios nebus.
Bet ji juk buvo!
Mes ją matėm!
Aš su tavim širdim kalbu
Apglėbęs rankom mūsų medį,
Akim apglėbęs dangų.
Tu supies...
Ar iš žvaigždžių pasaulis mažas?
Tegul tas rytas neateis –
Nespės.
Pabūk many bent kaip miražas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-12-15 22:46:32
Puikiai, tiesiog eina į pačią širdį
Vartotojas (-a): Basospėdos
Sukurta: 2013-12-15 18:22:52
Suregzta iš paprastučių žodžių, bet sunkiasi į jausminę plotmę, tai aš patenkinta, man tiek ir užtenka. Ačiū
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-12-15 15:43:04
"Ar iš žvaigždžių pasaulis mažas?"
Pasiimu, - dėkui! :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-12-15 13:32:27
Lyrika, kurios noris įsitverti kaip nenusakomo tikrumo.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-12-15 13:18:53
Puikumėlis, labai jautru, neįsivaizduoju, kad vyras taip jautriai ir subtiliai gali parašyti. Didelė pagarba autoriui.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-12-15 11:22:43
Tikra lyrika, su toookiu ilgesiu...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-12-15 00:07:19
Tai – tik svaja,
Kurios nebus.
Bet ji juk buvo!
Mes ją matėm! – Šerdis. Visa kita – aplinkybės.