erškėtrožių krūmas meta šešėlį
pusnies baltume.
durų vyriai girgžda, ne girgžda —
krankia varnai.
                    ant pilnaties altoriaus pažyra
                    gruodžio naktys – sužvarbo tyla.
                    pasaulio krašte skamba varpas,
                    pasitinka kažką.
 o prieš rytą, gal niekam negirdint,
džeržgia smuikas, strykas — akmuo.
groja vėjas Čiurlionio noktiurną
 
sušalė akys?
 — eime!