pasaulio krašte
erškėtrožių krūmas meta šešėlį
pusnies baltume.
durų vyriai girgžda, ne girgžda —
krankia varnai.
ant pilnaties altoriaus pažyra
gruodžio naktys – sužvarbo tyla.
pasaulio krašte skamba varpas,
pasitinka kažką.
o prieš rytą, gal niekam negirdint,
džeržgia smuikas, strykas — akmuo.
groja vėjas Čiurlionio noktiurną
sušalė akys?
— eime!