Santrauka:
nieko – veltui.
Tuščių dienų storoką sluoksnį
Pradurt mėginęs atmintim,
Tu vieną dieną atitoksi
Ties tuščio laiko paskirtim.
Tada suprasi, kad nebūna
Bereikalingų valandų –
Lyg medžių lapai jos supūna,
Kad pasodint galėtum tu
Į jų minčių auksinę trąšą
Skirtas klestėjimui dienas.
O kiek dar jų Kūrėjas neša,
Mūs laiko paskirtį žinąs?
- 1994 -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-12-12 11:10:32
Tiesiog gyveni, kol tai supranti. Viskas vyksta taip, kaip turi vykti.