Pavargau

Pavargau. Nebenoriu. Užtenka.
Susitaikau. Daugiau negaliu.
Jau gana tų pavasarių, lapkričių,
Jau gana tų vasarių pūgų.

Jau gana netesėtų draugysčių,
Meilės vasarų liepų alsos –
Jau jėgų nebėra įsitverti
Už gyvenimo savo briaunos.

Savo rolės žodžius tuoj pamiršiu –
Skirstos publika, salė tuščia,
Už kulisų kvatos arlekinas,
Jis tik vienas supranta mane.

Nelydės nieks. Išeisiu nebūti.
Dar priglusiu trumpam prie staktos,
Dar kažko iš gelmės atsidusiu,
Prislėgta atminimų kupros,

Ir ištirpsiu naktiniame Vilniuj –
Jo širdis akmeninė rami,
Vėjai greit atminimą išdildys
Įsisiautę visi keturi.
 
daliuteisk

2013-12-10 01:53:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-12-11 11:00:16

...o aš tau, Dalija, linkiu  įtikėti į stebuklą ir pasveikti...koks bebūtų gyvenimas - jis nepakartojamai vienibtėlis ir savaip gražus...

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2013-12-10 20:23:22

Nei nusivylusio, nei depresuojančio asmens tekstas. Aiškus ir drąsus žvilgsnis, žengenčio ir stovinčio prieš Nežinia, be iliuzijų. Tik taip galima įveikti beprasmybę, aiškiai suvokiant asmens mirtingumą, ribotumą, vienkartiškumą.  Asmens stiprybė — atvirumas ir ryžtas beprasmybei. Kitokių vaistų nėra.
„Išleisiu meilę į paviršių pabėgioti“ — taip prieš savo mirtį rašė mano kaimynė gydytoja...taip Ji įgnoravo mirtį, rašydama eilėraščius ant stalinio kalendoriaus lapelių. Vieną jų saugau kaip stiprybės įrodymą... 
Žaviuosi Tavimi, Dalija, Tavo sielos stiprybe.

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2013-12-10 17:51:40

nusivylusio žmogaus eilės,jaučiasi depresija,tokia būsena ir mane buvo aplankiusi.Stiprybės, linkiu nepasiduot :-)

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2013-12-10 10:10:29

Kiekvienam būna tų sunkių akimirkų, kai sakom "pavargau", bet jos praeina ir vėl tveriamės, lyg šiaudo, gyvenimo... Laikykitės!

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2013-12-10 07:20:58

Neišdildys, Dalija,tie keturi vėjai, nors ir draugystės atrodo netesėtos. Kančioje pamėtėti žodžiai pasidaro šventvagiški vien todėl,kad tariančiojo bejėgystė visas prasmes išmuša.Laikykitės. Draugystė tuo ir ypatinga,kad supranta ir neviltį.