Tėviškė

Santrauka:
1966 metų gegužės mėnesį viename iš pietinių pramoninių Rusijos miestų įgulos komendantas į nugarą nušovė  lietuvį kareivį Algį N. Rytinėje rikiuotėje junginio vadas paskelbė: „Šuniui — šuniška mirtis“ (Собаке — собачья смерть). Teko jam sukalti karstą, nes jo laidotuvėms buvo skirta eilinio kario mėnesinis atlyginimas — 3 rb. 80 kap. Karininkai surinko du tūkstančius rublių žuvusio kelionei į tėviškę. Nusamdytas krovininis taksi „Volga“ ir du vairuotojai. Pasiimti sūnaus atvyko mama ir sesuo, kurios susėdo iš abiejų karsto pusių ir pajudėjo į siaubingą, tūkstančio kilometrų kelionę tėviškėn...
Į  Tave
lyg į ramų uostą
po audrų
skuba laivai.
Dingsta toliai,
beribiai plotai,
čia nurimęs sustoji,
čia — mano krantai.
Kelias kvies,
vilios audros,
ilgesys trauks,
kur po langu
žaliuoja rūta.
Tu — lyg Eglė,
kuri pakrantėmis braido
ir žvalgosi nerimu:
žinia
neatplauki
juodo kraujo puta...

1966 m.
Ražas

2013-12-09 11:15:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...