Nemylėčiau taip stipriai, jei būtum ramiai neišėjęs,
Jei sutiktum priglust karštą rytą apgaulės glėby,
Jeigu žodį „nemyliu“ nuneštų pajodžarga vėjas –
Tu sugrįžtum kaskart išsikvietęs bejausmę taksi.
Nenorėčiau, kad tavo orus vyriškumas palūžtų
Ir priimtum sužvarbusią į nuolaidumo namus
Ar suteiktum vilties, kad į mano viengungišką gūžtą
Nepoliarinę naktį ateisi slapčia į svečius.
Nieko laukti nereikia, nes dar tebėra atminimai,
Tavo mieste dejuoja supilkęs drėgmėj kambarys –
Ten girdžiu brangų balsą, kuris nuo švelnumo užkimo,
Ir many vėl sukyla toks alinantis ilgesys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tepliorius
Sukurta: 2013-12-15 17:30:45
autorė ryškiai nusipelnė medalio už romantiką...
Vartotojas (-a): Niekada
Sukurta: 2013-12-06 19:58:33
Labai emocingas kūrinys. Pastrigau trečioj eilutėj nuo galo. Truputį kertas ritmas. Vertėtų ją pergalvot, tai būtų tobulai...