Šešėlinės rožės nešąla, nevysta,
Tik spalvos ažūro sapne pasiklysta,
Parausta, kur lapai žaliuoti privalo...
Ten žiedas pagelto, kraštelis išbalo.
Paeisi į šalį – keičias šešėliai,
Vaivorykšte lietis langas pašėlo,
Tamsus siluetas bauginančiai gelia,
Įkrito į tinklą ir miško eglelė.
Norėtum sukurti paveikslą gal tokį,
Tik pats supranti – negali, taip nemoki
Supinti spalvas, mintis ir tikrovę
Į stiklo ir laiko akimirkos srovę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-12-04 20:04:26
Ir vis dėlto taip gražiai supintos mintys.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2013-12-04 15:37:00
indomios tos rožės.