Šešėlinės rožės nešąla, nevysta,
Tik spalvos ažūro sapne pasiklysta,
Parausta, kur lapai žaliuoti privalo...
Ten žiedas pagelto, kraštelis išbalo.
 
Paeisi į šalį – keičias šešėliai,
Vaivorykšte lietis langas pašėlo,
Tamsus siluetas bauginančiai gelia,
Įkrito į tinklą ir miško eglelė.
 
Norėtum sukurti paveikslą gal tokį,
Tik pats supranti – negali, taip nemoki
Supinti spalvas, mintis ir tikrovę
Į stiklo ir laiko akimirkos srovę.