Kiek daug kartų norėjau gyventi!
Dar daugiau gal norėjau numirti...
Bet kaskart vis vandens pasisemti,
Vos išgirdusi girgždančią svirtį.
Nesvarbu, kad ražienos per kojas,
O ir vėjas fleita - tik prie uosio.
Kol viltis lyg šunelis suloja,
Gal šiandien Tavo sielą paguosiu?
Tu ir aš - mes skirtingi. O kartais
Aš jaučiu kaip Tau ašaros spindi...
Ir todėl, pasitikęs ties vartais,
Nepamiršk ir duris atrakinti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-12-02 19:19:48
Graži lyrika... ir nieko keisti nereikia. Toks šiltas prašymas pabaigoj... Liuks.
Vartotojas (-a): Niekada
Sukurta: 2013-11-30 17:21:52
Labai gražus kūrinys - nuo pradžios iki galo.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2013-11-29 20:20:57
Man labai patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-29 16:33:43
Viskas nuo.. iki... Plius atlikimo technika puiki.
Vartotojas (-a): žemiški sparnai
Sukurta: 2013-11-29 15:04:03
Jaučiasi pynė tarp realizmo ir lyrikos. Paprasta kasdienybė išreiškiama jausmu, į kurį sutelpa visas mūsų gyvenimas...Gražu.