Kiek daug kartų norėjau gyventi!
Dar daugiau gal norėjau numirti...
Bet kaskart vis vandens pasisemti,
Vos išgirdusi girgždančią svirtį.

Nesvarbu, kad ražienos per kojas,
O ir vėjas fleita - tik prie uosio.
Kol viltis lyg šunelis suloja,
Gal šiandien Tavo sielą paguosiu?

Tu ir aš - mes skirtingi. O kartais
Aš jaučiu kaip Tau ašaros spindi...
Ir todėl, pasitikęs ties vartais,
Nepamiršk ir duris atrakinti...