Santrauka:
Likau sužavėta paskutinio Kaip lietaus kūrinio. Jis mane pagavo taip stipriai ir nepaleido, kol neišsiliejo gal kiek per drąsia interpretacija. Tikiuosi autorius neįsižeis, o priims tai kaip komplimentą - ta pati pilnatis, tas pats langas ir rasa, kita istorijos pusė ir kaip visada - vienos tiesos nebūna.
Tu neprašyk stovėt prie tavo lango atdaro…
Būrius žvaigždžių naktis į spiečių telkia,
o pilnatis tyki - blyškus patamsių padaras
šaltais čiuptuvais raizgo, sielon smelkias.
Rasa blizgi po kojom stiklo šukėm
pabirusi - kiek jų, tiek tavo atsiprašymų.
Kartėlį nusibrauksiu nusisukus,
palaiminsiu tave ir rinksiuos baugią nežinią.
Nereikia, neprašyki. Sprangios rūko liekanos
į žemę gerias nuoskaudomis godžiai.
Nesėki bučiniais vilties žaizdas paliekančios,
nes viskas vien tik žodžiai, vėl tik žodžiai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-11-30 23:17:12
Nepriimčiau kaip improvizacijos (juk atvaizdas veidrodyje neimprovizuoja!). Tiesiog kitapusė tiesa.
Vidurinė strofa silpnesnė (nepaaiškinamai pakinta ritmika, o ir atsiprašymų/nežinią – joks rimas; perdaug artima sangrąžinių kaimynystė: nusibrauksiu nusisukusi).
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-29 02:59:51
Na, kur jau ten įsižeisi :) man labai malonu. Šitas eilėraštis net be aprašymo būtų patikęs. O ypač paskutinis posmas ... nes viskas vien tik žodžiai, vien tik žodžiai. Nuskamba dviprasmiškai, kita vertus... juk moterys myli ausimis, o vyrai - akimis :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-11-28 23:08:52
Labai patiko ir pats Kaip lietaus kūrinys ir interpretacija, savitas požiūris ir saviti jausmai