Vienatvėje iš lėto laikas slenka,
Iš lėto tiksi laikas tyloje,
Kas dieną mes ko nors brangaus netenkam
Ir vėl kažką atrandam savyje.
Gyvenimo pašėlus karuselė
Mus įsuka, ir mes priklausom jai,
Jau vakar dieną uždengia šešėliai,
Kiekvienas rytas aušta vis naujai.
Negalime mes nieko sugrąžinti,
Negalim nė akimirkos pakeist,
Tik bandome širdy išsaugot viltį
Ir nors mažytę svają įsileist...
Liepa
2013-11-28 09:09:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-29 02:37:51
Nepeikčiau taip... Ir ne todėl, kad tai rašė Ramunė Vakarė, tiesiog turiu kitą nuomonę. Daugiskaita gal ir ne geriausias variantas. Skiemenų skaičius yra toks, koks ir turi būti, išskyrus priešpaskutinę eilutę, kadangi (beveik garantuoju) autorė per neapsižiūrėjimą parašė „širdy“, o turėjo būti „širdyje“, tokiu atveju prarado vieną skiemenį. O šiaip tai 11-10-11-10. Kas čia blogai? Rimavimas irgi yra toks, koks turi būti, kur Ramunė įžvelgė ką nors nelestino? Na, gali būti dar geresnis, bet galimas ir toks, siūlyčiau vyr. moderatorei panagrinėti rimavimo formas. Čia kai kurie autoriai taip pririmuoja, kad nusišauti norisi, bet jie kažkodėl nekliūva :) Kažin, kodėl?