Vienatvėje iš lėto laikas slenka,
Iš lėto tiksi laikas tyloje,
Kas dieną mes ko nors brangaus netenkam
Ir vėl kažką atrandam savyje.
 
Gyvenimo pašėlus karuselė
Mus įsuka, ir mes priklausom jai,
Jau vakar dieną uždengia šešėliai,
Kiekvienas rytas aušta vis naujai.
 
Negalime mes nieko sugrąžinti,
Negalim nė akimirkos pakeist,
Tik bandome širdy išsaugot viltį
Ir nors mažytę svają įsileist...