vėl rytas susisukęs inkščia,
inkščia.
krenta vakaras į sniego patalus,
dunksi priešpilnio žvaigždė į laumžirgio varinį luotą.
atsigręžiu, o rodos, buvo vakar,
vakar.
ištirpęs liepsnoje, uolienų vaškas ritasi nuo kalno
ir sunaikina kryžius, abejones, laiką, akmenis.
palikdami sušalti meilės rasai
eglišakiais nukarūnuotai chrizantemų
sniegu, sniegu.
vėl rytas susisukęs inkščia kaip šuva benamis,
raudonas saulės diskas – praeities skylė.
vėl įlendu į ją prisiminimais,
mimais, scenom.
tik vietos jau – per maža
maža.
-
liko trupiniai.
Medis
2013-11-26 20:10:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2013-12-02 17:31:54
Persipina su paveikslais. Šiandien radau kitokį Medį. Dar daugiau gilumo, prasmių, brandos, bet ir daugiau skausmo, vienišumo... Bet labai labai gražu ir poetiška.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2013-11-29 23:45:27
Tiesiog - puiku !
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-11-27 17:58:32
Eilės su autoriaus balsu ir paveikslais.
Kas yra palikdami? Rytas, vakaras, akmenys, kryžiai, žmonės? Toje vietoje stabtelėjau ir pradėjau nagrinėti, o tai poeziją ardo.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-11-27 15:34:48
krenta vakaras į sniego patalus, - išpranašavot... :)
Šios dienos eilės skirtos trupiniams???
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-11-26 23:16:59
raudonas saulės diskas – praeities skylė – metafora, atkreipusi dėmesį.