Vakare, kai iš namo kerčių ima landžioti baugūs šešėliai,
Ar klausais kaip atklydęs įleist reikalauja šiaurys?
Tavo baimių aštriais ašmenim lyg žalojęs, lyg būtų atrėžęs
Nuo pasaulio džiugiosios dalies, kur patiklūs visi, atviri.
Ko siaustaisi, gūžiesi, ko stveriesi už šipulio, knato?
Kraujas ima grasint, jog sustings, jei tuoj pat nieks neduos jam ugnies.
Dėkingumo banga už garuojantį kaušą arbatos,
Galimybę minkštuos pataluos apie vasaros karštį kliedėt.
Būk. Pasnausk. Aš budžiu ir neleisiu ugnis kad užgestų.
Pabučiuosiu rankas, jeigu jos prisigaudys vėsos.
Mes pasieksim žaras įsitvėrę kaip skruzdės į šapą,
Pasiduosi - nebus atsimerkt galimybės kitos.
Kai žiūriu į tave, išsisklaido pilki debesynai
Ir sidabro šarvais daiktus dangsto šviesi pilnatis.
Kiek bendrų bus naktų? O dienų? Gal Dievulis vienintelis žino.
Argi reikia šviesos, kad galėtumei meilę matyt?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2013-11-26 21:02:38
Skaitant Nijolenos pastaruosius eilėraščius atplaukė skaityta Algio Mickūno citata:
„Visos galingiausios pasaulyje sąvokos, jėgos, visa išmintis priklauso moteriai. Kai kuriose Sibiro gentyse sakoma: „Moteris yra iš prigimties šamanė.“ Nereikia treniruotis – ji supranta dalykus. Visose mitologemose herojų veda, saugo ir grąžina moteris. Net ir Filosofija – deivė, nurodanti filosofui, kur link keliauti. Moteris žino pasaulio takus ir juos atveria. Nesvarbu, ar tai Atėnė, nukreipianti herojaus ietį ir strėles, ar Sofija.“ Atleisti, pragyventi nuotaikas, išganyti, sutvirtinti. Atsitiesti apviltai ar nusivylusiai. Jei tikra moteris. Ne visai nerealus angelas, o visai reali draugė.
Tos eilės eilėraščių spraudžiasi į poemą. Matosi kontūrai: kokia būtų poema – įdėjus begalę darbo. Nes taip paprastai į eilę nesustatysi, kad gautųsi lyriniai eiliuoti ne baisiai ilgi... tokie nelyg „Altorių šešėliai“ – panašiai reikšmingi. Panašios poemos pas mus dar lyg nebuvo, o iš komentarų matom – taip papasakota išgyvenimų istorija dažnam artima. Pasiekia per lyriką, ne romanas. Jau dabar gal reiktų autorei įvairinti formą. Žinoma, čia jau skaitytojas įsisvajoja, bet kodėl ne.
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2013-11-26 18:18:43
Labai gražios eilės, mylimam žmogui. Gražu yra mylėti :)