Mirties eilėraščiai jau aplenkė mane.
Neįtikėtina,
Tačiau neskauda, 
Po vieną užkuriu žvake,
O pelenus renku į saują.

Nei duobę kasti,
Anei kryžių smeigti,
Bet štai minutė, dar kita.
Kai reikia tyliai atsidusti
Ir... saujoj lieka tuštuma. 

O pelenai?
Atrodo, kilstelėję neaukštai,
Dėkoja už atodūsį ir laisvę.