Rytmečio aksomas

Išsiliejo širdis į aksominį rytmečio dangų, 
Taikiai dega žara, sklidina krištolinės rasos.
Tuoj ir vėl nusimes gyvastis nakties prieglobstį vangų
Ir pulsuos, ir almės, ir čiulbės, ir krutės, ir kvatos.

O kol kas ramuma tyliai plūsta į atvirą širdį, 
Iš dangaus žydro mėlio ir kelrodės — tavo žvaigždės, 
O širdis nuostabi — dvasią tavo žvaigždės širdis girdi
Ir kur kelias tikrasis tai ji — tiktai ji — pakuždės.
Laimužė

2013-11-19 09:52:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): valerijaaa

Sukurta: 2013-11-19 23:03:13

Tikrai ramuma vėlų vakarą plūsta į gėriu spinduliuojančią širdį. Labai gražios lyriškos mintys.

Vartotojas (-a): Niekada

Sukurta: 2013-11-19 23:00:31

Labai graži lyrika. Ypač patiko pirmojo posmo paskutinė eilutė. Tokia gyvastinga!

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-11-19 10:28:43

Įkvepiantis, šiltas, jaukus žodis.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-11-19 10:07:21

Gyvastinga, viltinga, graži lyrika.