Išsiliejo širdis į aksominį rytmečio dangų,
Taikiai dega žara, sklidina krištolinės rasos.
Tuoj ir vėl nusimes gyvastis nakties prieglobstį vangų
Ir pulsuos, ir almės, ir čiulbės, ir krutės, ir kvatos.
O kol kas ramuma tyliai plūsta į atvirą širdį,
Iš dangaus žydro mėlio ir kelrodės — tavo žvaigždės,
O širdis nuostabi — dvasią tavo žvaigždės širdis girdi
Ir kur kelias tikrasis tai ji — tiktai ji — pakuždės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2013-11-19 23:03:13
Tikrai ramuma vėlų vakarą plūsta į gėriu spinduliuojančią širdį. Labai gražios lyriškos mintys.
Vartotojas (-a): Niekada
Sukurta: 2013-11-19 23:00:31
Labai graži lyrika. Ypač patiko pirmojo posmo paskutinė eilutė. Tokia gyvastinga!
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-11-19 10:28:43
Įkvepiantis, šiltas, jaukus žodis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-11-19 10:07:21
Gyvastinga, viltinga, graži lyrika.