Kiek kartų keliais išeita
į ten, kur niekas nelaukia,
upeliu ištekėta iš savojo raisto,
nemunais į marias išsilieta,
išsiausta rugpjūčio dangum
su varnėnų pulkais
į tolius toliausius,
nežinant, ar grįžti nulemta.
Kiek kartų...
Nuo kupsto ant kupsto,
o tarp jų pragarmės,
kuriose atsispindi dangūs —
punktyrine linija
nuo pradžios į pabaigą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-11-19 17:41:42
Kaip sunku suvokti, kas tikresnis - ar dangų atspindinčios pragarmės, ar tie kupstai? Punktyras - gera metafora. Kaip visada - subtilu ir gilu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2013-11-19 11:11:03
...ir norisi nuolat atkartot, bet...viskas keičiasi, kol sumažta...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2013-11-19 06:38:59
Kas besuskaičiuos, kiek kartų. Tačiau aišku, kad kiekvienas kartas vis arčiau to, kuris nesumeluos