Santrauka:
Tai tokie pojūčiai, kuriuos bandoma išsakyti, bet neįmanoma:D
Prisirpus norams gersiu ilgesio degtinę
Dvejonių užklotą nuplėšus nuo pečių
Spyruoklėm įprastom nuo pat pradžių užgimus
Vibruodavau privalomu dažniu
Dabar panersiu kūnu į klampynės masę
Aplaižoma lietimų įvairių
Iš baimės pasijutus kiek per drąsiai
Šalia į kalną lipančių minčių
Tiesiog iškąsiu dantimis klajūnės taką
Išleidus aimanas ilgų keistų sapnų
Ir tapsiu piligrime niekur nepritapus
Tačiau palaiminta nevaldomų aistrų
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-09-02 20:10:05
radau gražių viečikių...labai gražių:)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2006-08-29 20:20:48
aš jau pirma išskaiua savo nuomonę o dabar pakartosiu - nu šakės kaip patiko
Vartotojas (-a): Judy
Sukurta: 2006-08-29 13:51:21
aistros niekur neveda.su jomis baigiasi ir zemiskas trumpas gyvenimas.
Anonimas
Sukurta: 2006-08-29 09:54:01
įdomiai išklota tiesa apie aistras, gerai
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-08-28 20:46:21
Viliojanti aistra, manau, ne vienas suvirpės paskaitęs :))) Šaunuolė, Nuodukė!
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2006-08-28 18:17:28
ir mano panašios nuotaikos