Prisirpus norams gersiu ilgesio degtinę
Dvejonių užklotą nuplėšus nuo pečių
Spyruoklėm įprastom nuo pat pradžių užgimus
Vibruodavau privalomu dažniu
Dabar panersiu kūnu į klampynės masę
Aplaižoma lietimų įvairių
Iš baimės pasijutus kiek per drąsiai
Šalia į kalną lipančių minčių
Tiesiog iškąsiu dantimis klajūnės taką
Išleidus aimanas ilgų keistų sapnų
Ir tapsiu piligrime niekur nepritapus
Tačiau palaiminta nevaldomų aistrų