Išeik... Sakau aš rudeniui, –
Tegul dangus švinu nesunksta
Ir saulė vieškelius nugludina,
Miškus ir pievas, ir dirvono grumstą.
Išeik... Sakau aš liūdesiui, –
Nenoriu miglose paklysti,
Tegul mintis medžius užkliudžiusi
Išskleidžia lapų pumpurus – jaunystę.
Išeik... Sakau aš ilgesiui, –
Grąžink sulig sekundžių dūžiais
Man laiką kažkada pradingusį –
Lai vėju jis pavasario atūžia.
Sugrįžk... Sakau aš mylimai, –
Nebus rudens, kuris išskyrė mus,
Nei laiko dingusio,
Nei liūdesio, nei ilgesio,
Tiktai dangaus žydrynė
Ir žalias daigas grumstą perskėlęs per pusę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2013-11-07 22:33:18
Paskutinė strofa — labai patiko. O ir visa kita švelniai nuvilnyja mintimis. Trapu, kažkiek ir liūdna, bet gera perskaičius :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-11-07 18:22:04
O, kad taip būtų...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-11-07 15:59:17
Stipriausi mazgai surišami smilga.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-11-07 15:18:09
Ruduo, kuris pavasarį sugrąžina... :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-11-07 10:51:21
Labai jautrus, "užkabino" iš karto, dedu į taupyklę...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2013-11-07 08:47:28
Kaip visada - lyriškai ir dainingai
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-11-07 08:37:16
Nepaprasti ir labai įtaigūs žodžiai.