Išeik... Sakau aš rudeniui, –

Tegul dangus švinu nesunksta

Ir saulė vieškelius nugludina,

Miškus ir pievas, ir dirvono grumstą.

Išeik... Sakau aš liūdesiui, –

Nenoriu miglose paklysti,

Tegul mintis medžius užkliudžiusi

Išskleidžia lapų pumpurus – jaunystę.

Išeik... Sakau aš ilgesiui, –

Grąžink sulig sekundžių dūžiais

Man laiką kažkada pradingusį –

Lai vėju jis pavasario atūžia.

Sugrįžk... Sakau aš mylimai, –

Nebus rudens, kuris išskyrė mus,

Nei laiko dingusio,

Nei liūdesio, nei ilgesio,

Tiktai dangaus žydrynė

Ir žalias daigas grumstą perskėlęs per pusę...