Neužsibūna net praeivių siluetai,
Išdyla pėdsakai nuo grindinio akmens,
O miesto laikrodžiai kartu tolygiai tiksi
Gilios vienatvės popietę, kad net graudens.

Ji balkone, parimus rankom ant turėklų,
Lengvai flirtuoja su balandžiais ir antenom,
Nejučiomis įsliūkina pilka katė
Ir prisiglaudus miaukia... miaukia ne į temą.