Dabar aš sugalvosiu temą,
Vėliau išgirsiu bytą,
Čia viskas vėl sulipdyta,
Nuo pamatų pastatyta,
Mano rankomis nutapyta.
Tai repo potemės,
Atverk langą naktimis,
Pajauski, kaip dreba manoji širdis.
Nebeieškok savo tunelio šviesos,
Nes pasiklysi tu kaip nuolatos.
Čia kultūros tik šlakelis,
Kai džino su toniku lašelis
Palaistė tavo kiemą,
Palaistys ir kiekvieną.
Čia ramiai rašau žodžius,
Susimastęs, gal truputį paprastai,
Taip lengvai, į tuos rėmus vos įtilpai.
Mes judėjome kaip slibinai
Labirinte pasiklydę,
Išėjimo ieškome jau gan ilgai.
Madafaka ne jau taip blogai?
Turėti norų, kurie tave palaiko,
Turėti saiko, kuris tave išlaiko,
Juk pasitaiko nelauktų klaidų,
Ištaisyk jas, kol dar nevėlu.
Aš rašau dėl savo jausmų,
Rašau, nes man tai yra įdomu.
Aš nutrauksiu šitą tylą,
Uždarysiu tą seniai pamiršta bylą.
Pamiršk tą satyrą.
Čia ne melodrama.
Gyvenimas nepanašus į panoramą.
Žmonės serga, serga,
Kad pamirštum nuostolius dažnus,
Atsipūsk, atsipalaiduok
Apie nieką negalvok,
Nes kuri tik dėl savęs,
Kad pajaustum malonumą
Kaip narkotiko tirpumą.
Atrodo, kuo toliau, tuo geriau,
Tada noris vis labiau.
Aš kuriu dėl pozityvo, kad motyvuotų,
Kad naktį ir dieną šita muzika man grotų,
Niekad nusustotų.
Gyvenimas tai meilė, šviesa, šypsena ir šiluma,
Mokykla, draugai, šilti savi namai.
Po truputį ruošiuosi abitūrai,
Abipusei dviejų šalių struktūrai.
Dabar nauji laikai, pasimiršę jau seniai
Tavo mėgstami darbai,
Mano darbas kurti, visus savo balsu užburti
Sujungti, nepasimesti, niekad neužgesčiau.