Laukiu jo ir meldžiuos,
Kad šita dargana pasibaigtų.
Vėjai neša žodžius
Ten kur miškas užmigo apkvaitęs.
Nuogos šakos vėl lauks
Vien tavęs, tik tavęs — bet jau sniego.
Mano mielas lietau,
Tegul darganos visos užmiega.
Bėgsiu aš į laukus
Šokti baltąjį šokį tarp snaigų.
Pasitiksi tykus,
Nes pilkasis ruduo sieloj baigias.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2013-11-05 23:00:00
graži ta draugystė su rudeniu ir lietumi. Užkliuvo eilutė kelios vietelės, pvz. dargana, šokis tarp snaigių. Norėtųsi kažko originalesnio šiose vietelėse, bet tai mažmožis. Šiaip sklandus kūrinėlis :)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-11-05 12:40:36
Su viltimi,gražus
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-11-05 12:22:44
Labai šiltas, skambus, skrajus, pakylėtas, nekasdieniškas.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2013-11-05 12:07:50
Linksmai rudenėlis aprašytas.