Laukiu jo ir meldžiuos,
Kad šita dargana pasibaigtų.
Vėjai neša žodžius
Ten kur miškas užmigo apkvaitęs.
Nuogos šakos vėl lauks
Vien tavęs, tik tavęs — bet jau sniego.
Mano mielas lietau,
Tegul darganos visos užmiega.
Bėgsiu aš į laukus
Šokti baltąjį šokį tarp snaigų.
Pasitiksi tykus,
Nes pilkasis ruduo sieloj baigias.