Kai medžių šešėliai paskęsta į ežerą gilų
Ir nedrių viršūnėmis braido išdykus migla,
Žvejo valty mėnulis pakrantėmis irias,
O voratikliuos — lapkričio lapų šviesa.
Įsikibus į naktį, vėjo gūsiams prikimus,
Nesuradus takų link žadėtos tėkmės,
Mėnesiena vartus, smėliu pabarstytus, rakina
Iki aušros atėjusiems dar pabudėt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2013-11-05 23:22:10
Tikrai gražus tekstas, toks sodrus ir ryškiai matomais vaizdiniais. Tik galbūt siūlyčiau apsvarstyti "smėliu pabarstytus", nes visgi išmuša ritmiką, kuri iki tol buvo labai graži. :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-11-04 19:52:59
Be galo gražus tekstas.