Kai medžių šešėliai paskęsta į ežerą gilų
Ir nedrių viršūnėmis braido išdykus migla,
Žvejo valty mėnulis pakrantėmis irias,
O voratikliuos — lapkričio lapų šviesa.
Įsikibus į naktį, vėjo gūsiams prikimus,
Nesuradus takų link žadėtos tėkmės,
Mėnesiena vartus, smėliu pabarstytus, rakina
Iki aušros atėjusiems dar pabudėt.