Santrauka:
Ruduo. Eiliuojant buitį...
Vaikšto vėjas medžio viršūnėj.
Šakos – stygos,
Lyg smuikas pravirksta.
Vakar išgėrėm kartu karštą vyną,
Šiandien ant stalo
Arbatos puodelis apvirsta.
Tu sakai, kad netyčia.
Ir paimi šluostę.
Ir buitis vėl kažkaip sutvarkyta.
Leisk prie lango, –
Nutildyk tik vėją, prašau.
Paklausysiu lietaus...
Tau rašysiu eilėraštį šį.
O rytoj galbūt kitą - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2013-11-05 23:33:06
"Vakar išgėrėm kartu karštą vyną,
Šiandien ant stalo
Arbatos puodelis apvirsta.
Tu sakai, kad netyčia."
Labai labai graži vieta. Tokia paprasta ir magiška vienu metu. Apskritai jaukus kūrinėlis:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-11-03 19:46:29
Vaikšto vėjas medžio viršūnėj.
Šakos – stygos,
Lyg smuikas pravirksta.
...žavus vaizdinys...lyriškai nuspalvina rudenį...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-11-03 17:26:03
Eiliuojant buitį, bet ne tik apie buitį.
gal būt > galbūt (atskirai rašoma gali būti)
Vartotojas (-a): Niekada
Sukurta: 2013-11-03 17:10:41
Puikiai surimuota buitis! O tarp eilučių įskaitomas toks liūdnas išgyvenimas... Leiskite įtraukti į mėgiamiausius.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-03 15:26:21
o juk esmė apverstame puodelyje... Kad ir netyčia.