Vaikšto vėjas medžio viršūnėj.
Šakos – stygos,
Lyg smuikas pravirksta.
Vakar išgėrėm kartu karštą vyną,
Šiandien ant stalo
Arbatos puodelis apvirsta.
Tu sakai, kad netyčia.
Ir paimi šluostę.
Ir buitis vėl kažkaip sutvarkyta.
Leisk prie lango, –
Nutildyk tik vėją, prašau.
Paklausysiu lietaus...
Tau rašysiu eilėraštį šį.
O rytoj galbūt kitą - - -