Paskui šėlstantį Pietį lekiu.
Nepabėgs — nejaučiu žemės kojom.
Jis sutaršė man plaukus, kaip tu,
Kai žibuokles į plaukus segiojai.
Aš rytojus esu, aš — rasa.
Mano pėdsakuos vasara skleidžias.
Rasim laimę, kur miega šviesa,
Kur į pūkus dangaus dienos leidžias.
Tad nebūki drovus, nusimesk
Pilkus rūbus dienos vakarykštės.
Paskui vėją laukais pasileisk,
Kregždėms leisk mūsų viltį iškrykštaut.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2013-11-05 23:44:08
Et, kiek čia jaukumo! O pirma strofa tiesiog toooobula. Ačiū :))
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-11-03 19:01:06
Lengvas, gaivus dvelktelėjimas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-03 01:29:34
Toks su judesiu, optimizmu. Kaip sako Langas Indausas - mederatoriai ir kalbininkai kalba ne žmonių kalba, tai jie pasakys, kad rūbUs ir pūkUs, o tai reiškia, kad ritmas sugriūva :( Tiesa, galima lengvai pataisyti. Tarkim:
Kur pūkais dangumi dienos leidžias
ir
Pilką rūbą dienos vakarykštės.
Nepykit už tas pastabas ir pasiūlymus. :)