Santrauka:
...sentimentalumas ir banalumas ne visad blogai...
Geriam kavą šį rytą tylėdami trise —
Tu ir aš, ir priklydęs bevardis lietus.
O ketvirtas — mirtis — rymo duryse —
Jam neliko prie stalo laisvos vietos.
Lyja. Danguj ir sieloj atsivėrė plyšys.
Bermudų trikampis duria į širdį.
Kas minutė tarp mūsų dingsta ryšys,
Ir ausys paskutinių žodžių negirdi.
Išgėrę kavą, sumokam už juodą gyvenimą,
Į popierių vyniojame negyvą gėlę.
Ir, numoję ranka į mirties krizenimą,
Bėgam į lietų nosis aukštai iškėlę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-11-02 20:29:04
Pirmąją strofą reikėtų rimtai redaguoti: ir dėl rimo (lietūs = vietos), ir dėl kirčiavimo riktų.
Kablelis po negyvą gėlę taip pat nepageidautinas. Mano nuomone, ir santrauka bereikšmė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-01 23:55:46
na, ne - ne visad blogai, juolab autoriaus netgi sentimentalumas labai savitas - indausiškas :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-11-01 21:50:58
Kad viskas savo vietose. Sentimentalumo nepajutau, situacija nereta, daugiau graudoka, o gal net juokinga.
duryse tinka (pvz., sustingo lange)