Geriam kavą šį rytą tylėdami trise  — 
Tu ir aš, ir priklydęs bevardis lietus.
O ketvirtas — mirtis — rymo duryse —
Jam neliko prie stalo laisvos vietos.

Lyja. Danguj ir sieloj atsivėrė plyšys.
Bermudų trikampis duria į širdį.
Kas minutė tarp mūsų dingsta ryšys,
Ir ausys paskutinių žodžių negirdi.

Išgėrę kavą, sumokam už juodą gyvenimą,
Į popierių vyniojame negyvą gėlę.
Ir, numoję ranka į mirties krizenimą,
Bėgam į lietų nosis aukštai iškėlę.