Ką tau duoda sudegus naktis,
Jeigu lauki tik savo mirties,
O pabudus į gatvę eini
Kaip kas rytą į darbą skubėt.
Kam išvaikščiojai dangų viltim,
Ir atgal sugrįžai be spalvų,
Pilkas atspalvis atspindyje,
Visos mintys kartos: negaliu,
Kiek suradus, gali neieškot,
Trafaretiniam norų žaisme,
Dar šiek tiek ir akims nusibos,
Vis tą patį regėt visada.
Kur nueitum, sustoji ir lauki,
Išsigąsti, toliau nėr šviesos,
Pajunti giliai veriantį šaltį,
Ir grįžti, nors žinai - neieškos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-08-29 15:07:13
Na nežinau-gal aš kokia atvirkščiai proporcinga:DDD Šis darbas man pasirodė labai išjaustas-taip einam,trenkiamės ir vėl...toks trafaretas-o kada,Vili, išvysim drąsiai šviesą? Kada pajusim,jog esam reikalingi-tik deginam naktis, o nieko nesikeičia toje trafaretinėje žaismėje- siekam spalvų viltingai,o supa - pilka. Dažnai mane apninkanti būsena. O rimas neblogas irgi.:)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-08-29 15:07:11
Na nežinau-gal aš kokia atvirkščiai proporcinga:DDD Šis darbas man pasirodė labai išjaustas-taip einam,trenkiamės ir vėl...toks trafaretas-o kada,Vili, išvysim drąsiai šviesą? Kada pajusim,jog esam reikalingi-tik deginam naktis, o nieko nesikeičia toje trafaretinėje žaismėje- siekam spalvų viltingai,o supa - pilka. Dažnai mane apninkanti būsena. O rimas neblogas irgi.:)
Anonimas
Sukurta: 2006-08-28 09:48:56
toks šaltuku alsuojantis. yra kai kur žodžių, trikdančių harmoniją, bet visuma pakankamai slaptinga