Ką tau duoda sudegus naktis,
Jeigu lauki tik savo mirties,
O pabudus į gatvę eini
Kaip kas rytą į darbą skubėt.
Kam išvaikščiojai dangų viltim,
Ir atgal sugrįžai be spalvų,
Pilkas atspalvis atspindyje,
Visos mintys kartos: negaliu,
Kiek suradus, gali neieškot,
Trafaretiniam norų žaisme,
Dar šiek tiek ir akims nusibos,
Vis tą patį regėt visada.
Kur nueitum, sustoji ir lauki,
Išsigąsti, toliau nėr šviesos,
Pajunti giliai veriantį šaltį,
Ir grįžti, nors žinai - neieškos.